Ką sako mano širdis?


Ką sako mano širdis?

Vakar ryte pabudau su visa apimančiu pervargimo jausmu. Mano mintys sukosi dėl visų dalykų, kuriuos turėjau atlikti. Kaip santuokos ir šeimos terapeutė, man patinka tai, ką darau, ir dėl to galvojau, kam ir kaip tą dieną padėsiu. Viskas, ką turėjau padaryti prieš eidama į biurą, man užkliuvo, pavyzdžiui, atsiliepti į buhalterės skambutį, atsakyti į el. laiškus ir išvesti pasivaikščioti dukters šunį. Dėl visų šių mažų dalykų rytas iš esmės buvo audringas ir įtemptas!


Jei patyrėte panašią patirtį, žinote, kad mažiausios kasdienės užduotys ar didesni iššūkiai – pavyzdžiui, ginčas su partneriu, viršininko šaukimas, kad darbe kažkas ne taip, ar net susidoroti su mylimo žmogaus netektimi. vienas – gali tapti visiškai pribloškiantis. Neretai jaučiasi izoliuoti, pamiršdami, kad kiti susiduria su iššūkiais savo gyvenime.

Tokiose situacijose svarbu sustabdyti psichinį klegesį, išeiti iš galvos ir paklausti:'Ką sako mano širdis?'

Labai dažnai mes pasitikime savo smegenimis, kad racionalizuotų ir išspręstų visas savo problemas, nors iš tikrųjų mūsų širdys siūlo efektyvesnį sprendimą! Dešimtmečius atlikti tyrimai parodė, kad mūsų širdys yra galingos komunikatorės. HeartMath instituto atlikti tyrimai atskleidė, kad širdis bendrauja su smegenimis keturiais pagrindiniais būdais: neurologiškai perduodama nervinius impulsus, biochemiškai per hormonus ir neurotransmiterius, biofiziškai per slėgio bangas ir energetiškai per elektromagnetinio lauko sąveiką. Be to, mokslas taip pat atskleidė, kad mūsų širdys turi savo „širdies smegenis“, kuriose yra 40 000 neuronų, kurie gali jausti ir jausti efektyviau nei jūsų tikrosios smegenys.

Dr. John Glory savo knygoje nurodo šią galiąEmociškai protingo vaiko auginimas,paaiškindamas, kad svarbiausias labai efektyvių, empatiškų tėvų bruožas yra tai, kad jie „naudoja savo širdis, kad pajustų tai, ką jaučia jų vaikai“. Jei naudodamiesi savo širdimi galite veiksmingiau užmegzti ryšį su vaikais ir kitais, kodėl gi nepabandžius ja išreikšti šiek tiek užuojautos sau?


Užjaučiantis širdies kvėpavimas

Štai paprastas ir galingas pratimas, kuriuo norėčiau dalytis su klientais, kad jie išmestų iš galvos ir sugrįžtų į širdis. Tai vadinama gailestingu širdies kvėpavimu ir sujungia užuojautos sau bei dėmesingumo praktikas, kartu išnaudojant jūsų širdies galią. Jis veiksmingai atveria ir suminkština širdį, prisotina kraują deguonimi, suaktyvina parasimpatinės nervų sistemos, atsakingos už jūsų nusiraminimą, raminamosios ir atkuriamosios galios.


Pradėkite uždėdami vieną ar abi rankas ant širdies. Du–tris kartus giliai įkvėpkite, palengva bakstelėkite į savo „širdį-smegenis“. Švelniai spausdami, padarykite mažus apskritimus ranka virš širdies, pajusdami natūralų kilimą ir kritimą įkvėpdami ir iškvėpdami. Likite su tuo jausmu tol, kol norite. Jei dėl to jautiesi nesmagiai, patyrinėk, kurioje kūno vietoje švelnus prisilietimas nuramina. Tai gali būti ant pilvo, skruosto arba glostant rankas. Jūs netgi galite suglausti vieną ranką į kitą, abi jas dėdami ant kelių.

Dabar, toliau kvėpuodami ir ramindami save, pripažinkite, kas vyksta ir kaip jaučiatės. Sekite palaikomąjį teiginį, pavyzdžiui: „Tai, ką aš patiriu, yra sunku ir aš kenčiu. Būsiu malonus ir mylintis sau, kai įgausiu aiškumo ir stiprybės. Raskite jums tinkantį teiginį, pavyzdžiui, tą, kurį pasakytumėte brangiam draugui. Pajuskite, kaip žodžiai švelniai rieda jūsų širdyje ir galiausiai patenka į jūsų smegenis.


Praktikuokite gailestingą širdies kvėpavimą bet kuriuo metu, kai jaučiatės pikti, nusivylę, priblokšti arba patiriate bet kokį emocinį ar fizinį diskomfortą. Jei liksite atviri savo širdies balsui, galėsite pabusti apie savo tikrąjį „aš“, tuo pat metu teigiamai paveikdami savo smegenis ir kūną.