Sąmoningas auklėjimas: kaip reaguoti, o ne reaguoti

Kaip atrodo jūsų stresas?

Mūsų kūnai ir smegenys yra pritaikyti reaguoti į didelio streso situacijas kaip apsauginis tinklas. Jei mūsų smegenys suvokia grėsmę, jos signalizuoja migdolinei daliai, kūno „signalizacijos“ sistemai, kuri liepia mūsų kūnui veikti negalvojant. Migdolinis kūnas reaguoja į situacijas kovodamas, pabėgdamas ar sustingdamas. Taip siekiama mus apsaugoti, bet mūsų streso receptoriai negali atskirti tikrojo ar klaidingo pavojaus. Kasdienės auklėjimo metu mūsų atsaką į stresą dažnai be reikalo sukelia įvykiai, kurie iš tikrųjų nekelia pavojaus gyvybei. Mūsų kūnai reaguoja į mūsų mažylį, besiliejantį javais ant grindų, taip pat, kaip reaguotume, jei mus persekiotų lokys.

Priklausomai nuo jūsų vaikystės patirties ir prisiminimų, jūsų reakcija į stresą gali būti suaktyvinta lengviau nei kitas asmuo. Kai suveikia mūsų streso receptoriai, mums sunku aiškiai mąstyti ir būti dėmesingiems aplinkiniams žmonėms. Negalime būti apgalvoti savo atsakymuose, sunku susikaupti, o mūsų gebėjimas spręsti problemas sumažėja.

Dr. Danas Siegelis, klinikinis psichologas, tiriantis smegenis, aiškina, kad įtemptais auklėjimo momentais galime „prarasti kontrolę“ arba „apversti dangtį“ ir leisti emocijoms valdyti mūsų reakcijas. Kai „nukrentame nuo rankenos“, tai nutinka taip greitai ir negalvojame, kaip mus suvokia mūsų vaikai. Mūsų reakcijos vaikams gali būti labai baisios. Taip pat modeliuojame, kad taip suaugę žmonės reaguoja į stresą. Jei nuspręsime būti atidesni pristabdydami prieš atsakydami, galime išmokyti vaikus, kad jie taip pat gali pristabdyti ir pasirinkti atsakyti, o ne reaguoti.

Ką reiškia sąmoningumas auklėjant?

Savo emocijų ir elgesio valdymas yra pagrindinis dalykas mokant vaikus valdyti savo emocijas. Dėl šios priežasties oro linijos liepia užsidėti deguonies kaukes prieš užsidėjus vaiko kaukę. Kad galėtumėte modeliuoti reguliavimą savo vaikui, turite būti reguliuojami. Deja, kai patiriate stresą, išsekę ir priblokšti, negalite būti pasiekiami savo vaikui.

Sąmoningas auklėjimas nereiškia būti „tobulais tėvais“ ir negali nepasisekti. Tai nėra lengva ir reikalauja praktikos, tačiau, kaip ir daugelis auklėjimo aspektų, kai kurios dienos yra geros, kitos – blogos, ir visada galite bandyti dar kartą. Galite pamiršti būti dėmesingiems, tačiau kai tik suprasite, kad esate išsiblaškęs, tai yra galimybė pasirinkti kitą – būti šalia.

Sąmoningas auklėjimas reiškia, kad jūs sąmoningai atkreipiate dėmesį į tai, kas vyksta, užuot užvaldę savo emocijas. Sąmoningumas – tai kaltės ir gėdos dėl praeities paleidimas ir susitelkimas į dabartį. Tai reiškia priimti tai, kas vyksta, o ne bandyti tai pakeisti ar ignoruoti.

Būti dėmesingu tėvu reiškia, kad kreipiate dėmesį į tai, ką jaučiate. Tai nereiškia, kad nesupyksite ar nesupyksite. Žinoma, pajusite sunkių emocijų, bet beprotiškas jų elgesys kelia pavojų mūsų tėvystei.

Dėmesingos tėvystės privalumai

• Jūs geriau suvokiate savo jausmus ir mintis
• Jūs tampate sąmoningesni ir labiau reaguojate į savo vaiko poreikius, mintis ir jausmus
• Jūs geriau reguliuosite savo emocijas
• Jūs tampate mažiau kritiški sau ir savo vaikui
• Jūs geriau atsiribojate nuo situacijų ir vengiate impulsyvių reakcijų
• Jūsų santykiai su vaiku pagerės

Kaip praktikuoti sąmoningą tėvystę

Pagalvokite apie situaciją, kai susierzinote ar supykote ant savo vaiko – tokią, kai sureagavote automatiškai, nes taip elgiasi dauguma iš mūsų, kai kyla sunkių minčių, jausmų ar sprendimų. Stresinėse situacijose, kai mūsų emocijos lengvai suveikia, sunku būti geriausia savo versija. Galite tikėtis, kad jūsų vaikas suras tuos veiksnius.

Kad nuspręstumėte pakeisti savo elgesį, pirmiausia turite susipažinti su savo „karštomis vietomis“ ir emociniais veiksniais. Karštieji taškai yra tam tikras mūsų dienų laikas, kai esame labiau pažeidžiami ir mažiau emociškai prieinami. Galime jaustis įtempti, pavargę, priblokšti ar bejėgiai, arba jaučiamės susirūpinę darbu ar santuoka.

Emociniai veiksniai yra jausmai ar sprendimai iš jūsų vaikystės, kurie gali kilti, kai jūsų vaikas atlieka konkretų veiksmą:

• Jūsų vaikas elgiasi taip, kad prieštarautų jūsų įsitikinimams. Pavyzdys: jūsų vaikas mėto maistą restorane arba griebia visus žaislus parduotuvėje, todėl jaučiatės gėda arba gėda.
• Jūsų vaiko elgesys gali sukelti vaikystės prisiminimus ir reakciją. Pavyzdys: jūsų vaikas nėra tokio akademinio lygio, kaip jūs manote, kad jis turėtų būti, o jūs jaučiate, kad jums nepavyko kaip tėvui, nes kai gavote blogą pažymį, jūsų tėvai pasakė, kad jis nebuvo pakankamai geras.
• Jūsų vaiko elgesys gali sukelti traumuojančią būseną ar įvykį. Pavyzdys: jei vaikystėje lipdami į džiunglių sporto salę susilaužėte ranką ir kiekvieną kartą bijote, kai vaikas eina į žaidimų aikštelę.
• Jūsų vaiko elgesys suaktyvina baimių ir troškimų objektyvą. Pavyzdys: jei vienas iš mano vaikų pažadina kitą vaiką naktį, niekas nemiega ir visi verkia, ir aš bijau, kad neturiu laiko suaugusiesiems, ir aš visiškai praradau senąjį aš, kai esu tėvas.

Norėdami pajusti savo emocijų kontrolės jausmą, pirmiausia turite sugebėti atpažinti ir numatyti, kokios situacijos gali sukelti karštus taškus ir emocines reakcijas.

Kristin Race, mokslų daktarė ir autorius Sąmoninga tėvystė: paprasti ir veiksmingi sprendimai, kaip auginti kūrybingus, įsitraukusius, laimingus vaikus šiandieniniame siautulingame pasaulyje teigia, kad yra pagrindiniai dėmesingi tėvai.

Trys pagrindiniai dėmesingos tėvystės veiksniai

1. Pastebėkite savo jausmus, kai konfliktuojate su vaiku
Pagalvokite apie savo paskutinį ginčą ar varginantį situaciją su vaiku. Kokie jausmai sukelia? Ar tau pikta, gėda, gėda? Pabandykite patirti savo emociją ar paleidiklį kaip bangą – ateinančią ir išeinančią. Stenkitės neužblokuoti ir nesustabdyti emocijų. Neatstumkite jo. Neteiskite ir neatmeskite jo. Nemėginkite išlaikyti emocijų šalia. Neprisikabink prie jo. Nedarykite jo didesnio nei jau yra. Jūs nesate jūsų emocija ir jūs neturite veikti pagal emociją. Tiesiog būk ten, visapusiškai tai atsiminęs. Priminkite sau, kad jums nereikia kaltinti savęs ar savo vaiko dėl to, kas atsitiko.

Tada pabandykite pamatyti konfliktą vaiko akimis. Jei pykčio priepuolio ar ginčo metu nematote savo vaiko gėrio, pagalvokite apie atvejį, kai jautėte ryšį su vaiku ir atsakėte maloniai. Pabandykite prisiminti tą savo vaiko versiją, kai esate suaktyvintas.

Dienos metu stenkitės pastebėti, kada pradedate jausti nerimą ar susierzinimą. Tai gali būti signalas, kad esate suaktyvintas. Kai išsiaiškinsite savo trigerius, galite pereiti prie kito veiksmo.

2. Išmokite padaryti pauzę prieš atsakydami į pyktį
Sunkiausia ir svarbiausia dėmesingumo dalis yra gebėjimas rasti tą ramią erdvę akimirkos įkarštyje. Mes praktikuojame rasti šią erdvę sutelkdami dėmesį į savo kūną ir kvėpavimą, nes emocijos pasireiškia kaip kūno ar kvėpavimo pokyčiai. Kai sulėtėjame ir sutelkiame dėmesį į savo kūną ir kvėpavimą, vyksta fiziologiniai pokyčiai, kurie sumažina mūsų refleksines reakcijas ir padidina priekinės žievės gebėjimus.

Visa tai veda į ramesnį protą, kur galite rasti vietos sėdėti su emocijomis. Kai galime pristabdyti, emocijas galime patirti kaip pojūčius savo kūne, jų nestiprindami, sutelkdami dėmesį į gaiduką. Toje erdvėje galime priminti sau kvėpuoti ir sugrąžinti mintis į dabartinį momentą, o tada pasirinkti reaguoti taip, kaip norime, ir nereaguoti, nes esame nevaldomi.

3. Atidžiai įsiklausykite į vaiko požiūrį, net jei su juo nesutinkate
Jūsų vaikas elgsis kaip vaikas! Tai reiškia, kad jie ne visada sugebės valdyti savo jausmus. Vaikai vis dar mokosi reguliuoti (iš tikrųjų taip pat ir dauguma suaugusiųjų) ir turi kitokius prioritetus nei jūs. Jų elgesys kartais paspaus jūsų mygtuką, ir tai yra gerai.

Problema ta, kai suaugusieji taip pat pradeda elgtis kaip vaikai. Jei vietoj to galime išlikti dėmesingi – tai reiškia, kad pastebime savo emocijas ir leidžiame joms praeiti neveikiant – modeliuojame emocinį reguliavimą, o mūsų vaikai mokosi stebėdami mus.

Norint išmokti pristabdyti prieš atsakant, reikia praktikos, o mūsų gebėjimas valdyti emocijas keičiasi priklausomai nuo to, kas vyksta kiekvieną dieną. Štai kodėl rūpinimasis savimi yra toks svarbus. Negalime kiekvieną dieną išlieti viso savęs ir niekada neskirsime laiko pasipildyti. Daugelis tėvų jaučiasi kalti, kad rūpinasi savo poreikiais. Tai nėra savanaudiška – tai būtina. Pirmenybę teikite sau, nes kuo geriau jausitės, tuo geriau galėsite valdyti kylančius nusivylimus.

Svarbu išmokti padėti sau ir patenkinti savo emocinius poreikius. Rūpinimosi savimi pavyzdžiai gali būti įvairūs: pailsėti pasislėpus vonioje, kai negalite susitvarkyti su vaikais (ką aš padariau praėjusią naktį), kelias minutes giliai kvėpuoti arba televizoriaus padėti ir jūsų vaikas turės pertrauką rašydamas žurnale, prausdamasis duše, eidamas pasivaikščioti ar pasikalbėti su savo partneriu ar draugu.

Ir kartais mes negalime laiku susigaudyti ir reaguojame taip, kaip gailimės. Tomis akimirkomis galime atsiprašyti savo vaikų, kai ant jų šaukiame, nes vis dar mokomės, o tėvai taip pat daro klaidų.