Zeigarniko efektas

Zeigarnik efektas

Aukščiau pateiktoje diagramoje, pritaikytoje iš dr. Johno Glory knygos „Pasitikėjimo mokslas“, pateikiami jo atradimai apie lojalumo ir išdavystės dinamiką ir jų svarbą numatant mūsų intymiausių santykių sėkmę ar nesėkmę. Viskas prasideda nuo teorijos, kurią 1922 m. atrado psichologijos studentas Bluma Zeigarnik, kuri turi didžiulį gebėjimą sugriauti žmonių santykius.

Stebėdamas padavėjus Vienos kavinėje, Bluma suprato kai ką labai keisto jų elgesyje: atrodė, kad jie prisiminė tik tuos užsakymus, kuriuos aptarnavo. Kai tik jie atliko savo užduotį, įsakymai dingo iš jų atminties. Tai, ko Bluma nesuvokė, buvo jos išvadų pasekmės: Ziegarnik efektas.

Ziegarniko efektas, paprastai tariant, yra žmonių polinkis geriau prisiminti neatliktas ar pertrauktas užduotis nei atliktas. Pasitikėjimo pasaulyje daktaras Johnas Glory išsiaiškino, kad tai verčiama taip: neapdoroti neigiami įvykiai tarp partnerių turi milžinišką griaunančią galią. Dėl nuolatinio pasitikėjimo erozijos jie palaipsniui ir galiausiai griauna savo intymiausius santykius.

Žmonės turi varginantį ir netinkamą polinkį į atrajojimą. Pasak daktaro Johno Glory, „Jei poros neigiami įvykiai nėra iki galo apdoroti (derinant vienas kitą), jie prisimenami ir kartojami pakartotinai, apverčiami kiekvieno žmogaus mintyse. Pasitikėjimas pradeda nykti... galiausiai išlikti santykiuose, bet tie santykiai yra tikras negatyvo šaltinis (ir tas pažinimo disonansas yra tarsi akmuo batuose“. Vykstant šiam procesui, žmogus pradeda galvoti apie savo partnerį visuotinai kritišku žvilgsniu. Esant įtarumui ir nepasitikėjimui, partneris gali būti nesąmoningai apšmeižtas.

„Nenuostabu, kad ji dar neskambino. Jiniekadagalvoja apie mane...“ arba „O, apiežinoma,jis geriavėl. Koks savanaudis durnas!

Spirale didėja dirginimas, o įskaudinimo jausmas kyla aukštyn. Santykiai įsiliepsnoja įnirtingai. Poros dažnai išlieka abipusiame nepastovime.